Radauskas, Henrikas: Mūza

Siuvėja mūza iš Denis paveikslo

Ant suolo deda siuvinį, pakyla,

Nueina vasaros tuščia gatve,

Pageltusia tartum kiniečio veidas.

Marga suknelė ima lipti laiptais,

Ir jai po kojom ąžuolinis balsas

Skanduoja jambais bėgančius žodžius.

Ji pro sunkias užmigusias duris

Praeina tartum vėjas ir iš karto

Kaip statula išauga kambary.

Pamatę aklą akmeninį veidą,

Vaikai sucypę pradeda blaškytis,

Bet ji pro langą išmeta vaikus

Ir pelargoniją ir kanarėlę.

Ir kūdikiai, plasnodami sparnais,

Kaip angelai į aikštę nusileidžia.

Gėlė pragysta gatvėj paukšteliu,

Ir kanarėlė pradeda žydėti

Skaisčiu geltonu žiedu. O akmuo

Paduoda vyrui stilių ir lentelę

Ir ima neskubėdamas diktuoti.

The dressmaker muse from Denis's painting

Puts her sewing on the bench, rises,

Walks down an empty street of summer

Yellowed like a Chinese face.

The checkered dress begins to climb the stairs,

And beneath her feet an oak voice

Scans running words into iambs.

She goes through the heavy sleeping door

Like the wind and suddenly

Grows like a statue in the room.

Seeing the blind stone face

The children scream and start to run,

But she throws the children out the window,

And the geranium and the canary,

And the infants, flapping their wings,

Set down like angels in the square.

The flower sings in the street like a bird

And the canary sprouts

A bright yellow blossom. And the stone

Hands the man a pen and a notebook

And languidly begins to dictate.