Tysliava, Juozas: Nyári éj (Vasaros naktis in Hungarian)

Tavo namas — girių, pievų plotai.
Saulė, mėnuo — indai sklidini.
Pievų akys žalios, ašarotos, —
Gal ir tu pravirkti ketini?

Kaip per sapną jūrų dugno paukštis
Nepažįsta kelio, nei krypties,
Taip pažvelgęs į žvaigždėtą aukštį,
Kur jaunystė, laimė nusities,

Tu matai keistų pasaulių mantą —
Lekia, plaukia sutemų daina,
Tavo akys — okeano krantas,
O mintis — žuvėdra alkana.

Tos svajonės aiškios, baltos, grynos —
Lyg norėtum lėkti su dangum...
Bet kaip žvaigždės — skęstantis gėlynas,
Taip ir laimė žaidžia su žmogum.

Visą naktį, visą žvainą dieną
Upės kliokė, bėgdamos risčia.
Ar nuskinsi ilgesio kamieną,
Kurio šaknys plečiasi nakčia?

A nap, a hold - nagy, öblös edények.
Házad erdők, rétek terei.
A rét szeme zöld és könnyben úszik -
Te is akarsz könnyet ontani?

Mint ahogy az eltévedt kolibri
Nem tudja az irányt, az utat,-
Ha felnézel a messze magasba,
És az ifjúság után kutat

Szemed: vibráló világokat látsz.
Hol a kezdet? A vég? - Nem tudod.
Hallod a boldogság paripáját,
Amint az óceánban nyihog?

Az ábrándok mind tiszták, fehérek -
Nem akarsz az éjjel szállani?...
Az emberrel játszik a boldogság -
Mint az ég tűnő virágai.

A folyók zúgtak és hömpölyögtek
A fehér szemű, halk éjben itt...
Hallod? - A munka ideje jön már.
Az éjek a reggelt hirdetik.