Radauskas, Henrikas: Death’s angel (Mirties angelas Angol nyelven)

Jisai ateina per granito kiemą,

Juoduos sparnuos pražilę plunksnos žiba.

Paglosto medį, vandenį ir katę,

Į dieną kaip į veidrodį pažiūri.

Ir klanas dreba, nors nutilo vėjas,

Ir katinas nuo slenksčio puola orą

Kaip pelę. Medžio kraujas ima stingti,

Diena dėmėm rudoj žolėj pabyra.

Naujagimiu pravirksta ąžuolinės

Šimtmetės durys. Pro geltoną rūką

Ligonio akys mato: laumės juosta

Kvatojančiom papūgom byra žemėn.

Gyviesiems laikrodis skaičiuoja laiką,

Ir voras tinklą tarp žvaigždžių kabina,

O angelas, į židinį įėjęs,

Pavirsta dūmais, pelenais, žarijom.

He comes across the granite yard,

Grizzled feather glint in his black wings.

He strokes the tree, the water and the cat,

Glances at the mirror of the day.

And the pond shivers though the wind has stilled,

And the cat on the doorsill attacks the air

Like a mouse. The tree's blood begins to jell,

Day falls in stains on the brown grass.

The hundred year old oak door

Screeches like a newborn. Through yellow fog

The patient's eyes see: rainbows

Slump to earth like cackling parrots.

The clock counts out the time for the living,

A spider hangs his web among the stars,

And the angel, having entered the hearth,

Turns into smoke, ashes, embers.