This website is using cookies

We use cookies to ensure that we give you the best experience on our website. If you continue without changing your settings, we'll assume that you are happy to receive all cookies on this website. 

Tilvytis, Teofilis: Kaimiški peizažai 4.

Portre of Tilvytis, Teofilis

Kaimiški peizažai 4. (Lithuanian)

Kažin koks keistas vakaras,
širdy nejauku;
šešėliai slapstosi po svirno pašalius,
o visas pamiškes ir laukus
išpylė šaltas prakaitas.
Palangėse alyvos,
rožės,
pasenęs tėvo uosis;
palangėj mėlynos alyvos,
languos veidai, kaip rožės.
Gražu senoj tėvų palėpėj,
prisimena rožančius, rykštės.
Iš pamiškės kažin kuo kvėpia
sudžiuvęs mėšlas vakarykštis...
Lakštingala už grįčios
visokius daiktus dirba;
lakštingala kai šukteri –
tarytum metinė telyčia;
laktingala
ne vieną dušią ingelia.
Lakštingala be atestato,
be jokio patento;
lakštingala tik balso nepastato,
kitaip visas artistes parterin nutratintų.
Arba kai rikteri iš ryto jautis,
kur nors ganyklose sužvengs drigantas,
kai pašaliuos ims katės pjautis
kažin kokiais moderniškais gigantais!
O kiaulės, karvės, buliai
kai saulei leidžiantis subliauna
padūksta senosios tetulės,
vaikai tvoras išgriauna.
Ar žinot ką,
o jei stipendiją Bavarijon,
arba kur nors prancūzuos?!
Iš mūsų širmojo dramatingiausis tenoris;
kai užvibruotų Fausto ariją
išgąsdintų nabašninką Karuzo.
Čionai tokį, kaip didįjį Šaliapiną
kiekvienas veršis paguldys diapazonu,
O naktimis tetervinai, kai raistuose užplepina
virbalais įsibeda pašonėn.
Velnioniškai krūtinę drasko
pavakariais vidūlaukėj Toreodorai.
Nors tūkstantį baritonų atveski
vistiek jie neišveš aukštųjų do, re.



Uploaded byP. T.
Source of the quotationhttp://www.tekstai.lt

Paraszt-orale 4. (Hungarian)

Tovakúszik
az este is.
A világ hombárja alá elbújnak az árnyak,
a rét s a cserés
hideg verítékben úszik.
Ablakok alatt orgonák,
rózsák,
apám vén kőrisfája;
ablak alatt kék orgonák,
rózsákként ablakban az arcok.
A szép öreg szülői tornác
rózsafüzért, virágcsokrot idéz.
Erdőaljról bojtfű-illatot küld
a tegnapi kiterített trágya...
Kunyhó mögül csalogány
rikoltása:
a csalogány felsüvít -
éves borjú akárha!
A csalogány -
szíved beleráng.
Hamisítatlan fülemüle,
szabadalmi oltalom vele;
szól a csalogány hangja,
a derengő part művészete.
Vagy hajnaltájt, ha felbőg a marha,
legelőn felnyerít a kanca,
tető alatt nyávogni kezd a macska:
szopránja, diszkantja...
Napszálltakor röfög, üvölt
disznó, bika -
néne kezéből repül a vödör,
kifordul a kapu vasa!
Mintha tudná
és Bajorországban tanulta
vagy a franciáknál valahol?!
A mi drámai tenorunk nyekeg;
ha Faust áriát danol,
Caruso bizonnyal megremeg.
Még Saljapint is lefőzné
bármely érces hangú barom,
s éjjel; ha a fajdkakasok feldürrögnek a lápokon,
kőszív is megédesedik.
Szörnyen tépik a mellüket,
csikós-torreádorok; de
ezer baritont találhatsz,
legmagasabb hangjuk: dó-re.



Uploaded byP. T.
Source of the quotationT. D.

minimap