Radauskas, Henrikas: The return (Sugrįžimas Angol nyelven)

Ėmė lyt, ir naktis sušlapo,

Ir pakvipo erdvėm ir žuvim,

Ir spindėjimą žalio lapo

Tu pasiėmei su savim.

Ir tau liko tasai žalumas,

Kaip saulėlydis rausvas šuva,

Lėtas laikas ir pilkas dūmas

Ir pilna debesų kalva.

Jei paklydęs kada gulėsi

Dykumoj, po saule žiauria,

Tu galėsi grįžt į pavėsį

Medžio, mirgančio ežere.

Pamatysi temstantį krantą,-

Kur mėnulį velka žvejai,-

Ir šešėlį šuns, kurs supranta,

Kur per šitiek metų ėjai.

Savo pažadą ištesėjęs,

Tu girdėsi: krenta lašai-

Ir stovėsi kaip Odisėjas,

Nežinodamas ar grįžai.

It began to rain, and the night grew wet

And smelled of fish and empty places,

And you took away

The radiance of the green leaf.

And you were left with that greenness,

A dog red as the sunset,

Slow-passing time, grey smoke,

And a hilltop thick with clouds.

If lost, you sometimes sleep

In the desert, beneath the brutal sun,

You'll be able to return to the shade

Of the tree glimmering on the lake.

You'll see the darkening banks

Where fishermen drag the moon

And the shadow of the dog who understands

Your destination all these years.

Having kept your promise,

You'll hear the raindrops fall

And you'll stand like Odysseus,

Unsure of your return.